dvilypinis

dvilỹpinis, -ė adj. (1), dvilypìnis (2) žr. dvilypis: 1. Dvilỹpinis riešutas Snt. Ve, koks dvilỹpinis obuolys! Gs. Dvilỹpinis kiaušinis (dviem tryniais) Krok. 2. Kur tik galima, ėmiau dvilypinius vardus: žiedsostis, žiedkotis LTII433. ║ dvišakas: Dvilỹpinė kvaja dėl bobos Dv. 3. Yra ta gyvata dvilypinė Vd. 4. du kartus tiek imtas, dvigubas: Per dvilypìnę tvorą višta neperlįs KzR. | Mes dvilỹpiniai giminės (iš abiejų pusių) Plv.